Filmo istorija: nuo stambiausio ekrano iki virtualios realybės

Kino pradžia galima būtų laikyti 1895 metais, kai brolių Lumiere’ų sukurtas “Kelias traukiniu”. Šis šio laikotarpio filmas buvo garsus savo nauju vizualiniu meno pobūdžiu ir jaudinančiu turiniu. Tuo metu kino plėtra buvo labai lėta, nes filmus buvo sunku kurti, o juos rodyti – brangu. Vis dėlto, per paskutinius šimtmetus kino technologijos pradėjo sparčiai kisti, kas atvedė mus iki šių dienų, kai virtualioji realybė ir rumuninis kino patyrimas tapo žiūrovų mėgstamiausiais.

Pirmaisiais kino metais kino teatras buvo lydimas tik mušamosios muzikos. Tačiau jau per antrąjį pasaulinį karą kino srityje įvyko sprogimas. Filmai tapo populiarūs ir groja gyventojų gyvenime bei kultūroje. Per tuos metus, dramaturgija kino srityje sparčiai persikėlė į daugiau melodramatinį laikotarpį, kuris pradžioje buvo diktatuojamas “Holivudo sistemos”. Tai reiškė, kad globalioji kino pramonė buvo valdoma monetomis. Kinu tiesiog pradėjo valdyti pavienių filmų pramogų verslo titulams.

Vienas įdomiausių filmai, sukurtas per tą laikotarpį ir išlaikęs savo populiarumą, yra “Kodžakas”. Šis filmai pristato smurtą ir seksualinę aplinką dirbtinėje Miami-beach aplinkoje. Filmas, panašiai kaip ir kiti tuo metu kuriamais filmas, buvo valdomas pavojingų gyvenimo situacijų, intymiu turiniu ir aistringumu.

Po kelerių dešimtmečių, pramogų verslas tapo galingesnis, o technologija buvo tobulinta. Štai bus galima įdiegti didesnius ekranus ir pagerinti žiniasklaidos technologijas. Penktieji dešimtmečiai buvo ženklio laipsnio žingsnis žmonijos istorijoje. Kino technologija pasiekė aukštumas, kurio niekas prieš tai negalėjo numatyti. Vizualinės efektai, didelio formato ekrnai ir sudėtingos istorijos, patikimai sukurtos taikant šiuolaikines technologijas, tapo pasaulio populiarumo kulturos centrais. Kitaip tariant, kino pramonei pradėjo smarkiai dominti kūrybiškumas, tai pat virtulios realybės ar pan.

Kaip tik tada, kai rinkos konkurentai pradėjo kelti dar didesnį reikalavimą kinematografijai, kino režisieriai pradėjo atrasti virtualesnius kino patyrimus. Jie išnaudojo 3D, 4K ir pan. technologijas, kad sukeltų galingą patrauklumo efektą: virtualesnių kadrų naudojimas ir labai gerai sukurtos animacijos, kad būtų galima pajusti, kaip pilkas dangus ir kriokliai virš Kolumbijos ar kaip apakintieji padarė branduoliniame budinimo centre. Sunku patikėti, kad praeityje tos technologijos turėjo neįtikėtinai ilgas kelio nuotraukas, o dabar – pažangi technologija, leidžianti sukurti vienos dienos išieškotą prarastą vaizdą.

Ir tai tik priekinė žiniasklaida. Kino industrija irgi eidavo į priekį. Virtualesnių patyrimų pasaulyje procavimas dar labiau pluto, kaip ir mūsų Ekranopjausto šalies populiarumas, kuris tapo pripažintas prevencijos priemonėmis. Naujausiai, daugelis kino režisierių nori suderinti šio laiku vyrus ir moteris. Šiomis priemonėmis kalbama apie seksualinio ir lytiško gyvenimo sutrikimų rūšių įgyvendinimą.

Kino industrija ir virtualesnių patyrimų sukūrimas dukart per pastaruosius dešimt metų padidino kinematografijos pramonei tikslus. Kiekvienais metais, kino industija pradeda atsirasti vis hardingesniu formatu bei techninėmis galimybėmis. Net filmo istorija tuo metu nesugebėjo apibūdinti, kas perėjo. Dėl to gimė nauji žaidimai, kuriuos sukuria tik filmų režisieriai, ir akivaizdžių virtualumo aspektų, kurių kiekvienas kino patyręs žiūrovas turi patirti.